Kuris nafta yra veiksminga didejant nariams
Nors iš pirmo žvilgsnio šis dokumentas kaip ir kiti gali pasirodyti ir sudėtingas, ir biurokratinis, ir nerealus, iš jo paaiškėja daugybė Europai svarbių ir reikšmingų dalykų, keliančių grėsmę ir atskiroms valstybėms, ir visai Europos Sąjungai. Tai padeda pasiekti pagrindinį tikslą — užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Nors ir suprantu Lenkijos padėties rimtumą, tačiau tokia perdėta reakcija tikrai neduoda jokios naudos. Tiesa, energetika yra globalinė problema, tačiau, pasikartosiu, dauguma sprendimų yra vietinio arba regioninio pobūdžio. Iš kaip SGD terminalo priedas surinktų lėšų turėtų būti dengiamos ne tik investicinės, bet ir veiklos sąnaudos.
Mielasis Christophe,
Aurimas Liubinskas 05 05 m. Briuselyje šis Rusijos geopolitinius interesus atitinkantis žingsnis buvo įvertintas kaip mėginimas pasitelkus turimus energetinius išteklius formuoti Maskvai palankią ES politiką.
Vis dėlto, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, nepaisydama išties gausių politikos ekspertų perspėjimų, po šio akibrokšto ES beveik nesiėmė jokių priemonių mažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Šio sprendimo, nukreipto prieš Baltarusijos įgyvendinamą Rusijai nepriimtiną energetinę politiką, poveikį pajuto ir ES valstybės.
Keletui dienų nutrūkęs naftos tiekimas Lenkijai, Vokietijai, Slovakijai, Vengrijai ir Čekijai eilinį kartą priminė šių valstybių ir ES plačiąja prasme priklausomybę nuo Rusijos tiekiamos naftos bei dujų. Rusijai neatnaujinus naftos tiekimo, Slovakijos turimų rezervinių naftos išteklių būtų užtekę 70, Lenkijos — 80, Vengrijos — 90, o Vokietijos — dienų.
Šis pavyzdys tik patvirtina, kad šiuo metu Rusijai priėmus sprendimą aišku, jei Maskva ryžtųsi tokį žingsnį žengti panaudoti energetinę kortą prieš ES, kiltų tiesioginis pavojus valstybių narių saugumui. Kartu tai būtų postūmis ES, šiuo metu vis dar neabejotinai priklausomai nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, ieškoti svertų, padėsiančių išvengti tikėtino Rusijos energetinio šantažo siekiant daryti įtaką ES įgyvendinamai politikai.
- Dydis murge narys
- Kuris turi ilgą varpą
Viena optimaliausių priemonių sumažinti ES energetinei priklausomybei nuo Rusijos - bendros ES energetinės politikos formavimas. Ar vieninga ES energetinė politika Rusijos atžvilgiu yra galima? Vertinant ES vieningos energetinės politikos greito suformavimo galimybę, tenka pripažinti, kad bent jau artimiausiu metu ši perspektyva turėtų išlikti ribota.
Taupymas ir investavimas
Pirma, vieningos ES energetinės politikos idėja, nors neretai ir iškyla oficialių pareigūnų pareiškimuose, iš esmės prieštarauja nemažos dalies valstybių narių šiuo metu įgyvendinamai energetinei kuris nafta yra veiksminga didejant nariams. Prancūzija, Vokietija ir kitos narės vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme.
Kaip žinome, nepaisydama dalies ES valstybių narių kritikos, m. Jį ketinama nutiesti iki metų. Šie faktai rodo, kad atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti.
Tuo pačiu tai mažina galimybę sukurti vieningą, visoms valstybėms narėms priimtiną ES energetinę kuris nafta yra veiksminga didejant nariams.
Energetika
Antra, ES institucijų pastangos formuoti vieningą energetinę politiką bent jau šiuo metu yra ne itin intensyvios. Vienu reikšmingesnių ES žingsnių siekiant mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų laikytini Europos Komisijos sausio 10 d.
Vis dėlto šie siūlymai, net jei jiems pritartų ES valstybės narės, plačiai taikyti būtų pradėti tik tolimesnėje ar tolimoje ateityje. Todėl jų galimybės atsverti didėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių greitu metu turėtų išlikti ribotos.
Desktop menu bottom
Trečia, negalima pamiršti ir pačios Rusijos, neabejotinai dedančios pastangas išlaikyti ir didinti savo vaidmenį ES energetinėje rinkoje apie tokią Rusijos politiką lemiančias priežastis plačiau kalbėta Vadim Volovoj.
ES dujų importas iš Rusijos sudarė 18,7 proc. Pasak Rusijos energetinę politiką tyrinėjančio Keitho C. Smitho, į Vakarus eksportuojamos Rusijos naftos ir dujų kiekį siekiama didinti pasirašant ilgalaikes dvišales energetinių išteklių tiekimo sutartis su atskiromis ES valstybėmis narėmis, taip pat Rusijos kompanijoms siekiant monopolizuoti jau esamus Ukrainos, Baltarusijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių naftotiekius ir dujotiekius, kuriais tiekiama didelė dalis ES importuojamų energetinių išteklių, didinant Rusijos kompanijoms priklausančią turto dalį valstybių narių energetiniame sektoriuje ir imantis kitų priemonių, galinčių užtikrinti išskirtinį Rusijos įmonių statusą tiekiant energetinius išteklius į ES.
Kitaip sakant, dabar įgyvendinama individualistinė valstybių narių energetinė politika yra palanki Rusijai didinti savo galią ES. Kadangi ši šalis dėl akivaizdžios geopolitinės ir geo ekonominės naudos tokia padėtimi yra ir bent jau artimiausiu metu greičiausiai bus linkusi naudotis, aiškaus konsensuso šiuo klausimu vis dar nesugebančios rasti ES energetinė priklausomybė nuo Rusijos, labai tikėtina, ir toliau didės.
Ką derėtų keisti? Išskirtini keli ES energetinės politikos prioritetai ir būtini pokyčiai. Pirma, ES turėtų aktyviau siekti griežtesnio Rusijos ir valstybių narių dvišalių santykių energetikos srityje reglamentavimo. Pirmiausia reikėtų siekti įtikinti Rusiją ratifikuoti Energetinę chartiją ir imtis kitų priemonių, galinčių ES dialogą su Rusija padaryti skaidresnį ir efektyvesnį.
Energetika – Vikipedija
Antra, būtina imtis aktyvesnių priemonių, neleidžiančių Rusijai įsigyti Vidurio ir Rytų Europos naftos ir dujų tiekimo bei perdirbimo infrastruktūros, taip užkertant kelią Maskvai įgyti išskirtines sąlygas naudotis šia infrastruktūra energetiniams ištekliams į ES tiekti. Juolab kad tokių ketinimų Rusija turi.
Trečia, būtina užkirsti kelią ES valstybėms narėms dalyvauti projektuose, dėl politinių ir ekonominių motyvų tiesiogiai ar netiesiogiai ribojančiuose galimybę tiesti Rusiją aplenkiančius alternatyvius energetinių išteklių tiekimo vamzdynus. Bene garsiausi pastarojo meto bendri Rusijos ir ES valstybių projektai, kuriems gali tekti toks vaidmuo, - jau minėtasis dujotiekis Nord Stream ir pagal šiais metais kovo 15 d.
Rusijos, Bulgarijos ir Graikijos pasirašytą sutartį ketinamas tiesti naftotiekis, kuriuo Kaspijos jūros baseine išgaunamą rusišką naftą numatyta pumpuoti į Burgasą, o iš jo tiekti tiesiai į ES šalis ir dar toliau, apeinant Turkiją.
TEISMO AKTAI
Sėkmingai įgyvendinus šiuos ir kitus panašius projektus, Rusiją aplenkiančių naftotiekių ir dujotiekių tiesimo klausimo svarstymas netektų prasmės. Ketvirta, būtina skirti didesnį dėmesį jau esamai Vidurio ir Rytų Europos energetinių išteklių tiekimo ir perdirbimo infrastruktūrai modernizuoti — pavyzdžiui, Bulgarijos, Lenkijos vamzdynams. Didesnis jų laidumas galėtų tapti ES palankios konkurencijos energetinių išteklių tranzito srityje Rytų Europoje augimo prielaida.
Penkta, būtina aktyviau siekti integruoti Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos valstybių elektros energijos sistemas.
Skalūninės dujos
Sujungus ES valstybių narių elektros tinklus, būtų galima sukurti veiksmingą energijos vidaus rinką ir sumažinti energijos tiekimo pertrūkių riziką visoje ES. Tuo pačiu mažėtų ir ES valstybių narių priklausomybė nuo naftos ir jos produktų kaip energijos šaltinio, taigi — ir nuo Rusijos, kaip šių išteklių tiekėjos.
Šešta, ir pačios ES valstybės narės, importuojančios rusišką naftą bei dujas, turėtų stengtis mažinti savo priklausomybę nuo stringančio Rusijos energetinių išteklių tiekimo.
Galimų tiekimo pertrūkių poveikį ES valstybėms narėms būtų galima mažinti didinant turimus nacionalinius energetinių išteklių rezervus ir pačioje ES išgaunamų energetinių išteklių dalį bendrame ES sunaudojamų išteklių balanse, sukuriant palankią terpę tarptautinėms ne Rusijos kompanijų investicijoms į nacionalines energetines sistemas ir kt. Reformos, mažinančios ES plačiąja prasme ir atskirų valstybių narių priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, yra galimos.
Ir nors Lietuva per šį pandeminį laikotarpį patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europoje, neapibrėžtumas dėl ateities išlieka. Ministrė taip pat pažymėjo, jog nors COVID pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo.
Vis dėlto sėkmingam jų įgyvendinimui būtinas valstybių narių konsensusas, kurio kol kas nėra. Todėl tikėtina, kad bent jau artimiausiu metu ES išliks ženkliai priklausoma nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų. Autorinės teisės: būtina nurodyti www.