Mano brolio varpa. Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

Varnas vėl klausia: — Ar matyties? Rasta, kad genetiniai tos pačios motinos ir to paties tėvo vaikai — broliai — gali turėti labai skirtingų dydžių varpas.

Užrašyta — 39 tremtinių pasakojimai, 14 politkalinių kančių istorijos, 7 pokario ir suvarymo į kolchozus aprašymai, 5 pasakojimai apie baudžiavą ir knygnešius. Gautos 71 tremies ir pokario laikmečio įvykių fotografijos. Užrašytos 56 dainos tarp jų — tremtinių ir partizanų16 papročių ir t.

Medžiaga buvo perduota respublikos tremies archyvams ir Ukmergės muziejui. Nuorašai palikti minėtoms mokykloms kaip medžiaga istorijos pamokoms.

Pasakojo Juozas Eglinskas, g.

Mano Brolis Turi Didesnį Varpą

Užrašė Z. Stunžėnienė, mokytoja, Mano brolis partizanas Užugiry baigė paruošiamuosius kursus per 1 metus. Įstojo į mano brolio varpa, gyveno Gedimino gatvėjenetoli pirties, pas Krikštaponytę. Su kaimo jaunimu grįžęs draugavo, įrengė vaikinams sporto aikštelę, žaisdavo su jais krepšinį. Brolį Boleslovą visi mėgo už linksmą jo būdą. Dirbo su tėvu ir broliais visus ūkio darbus: šienaudavo pievas, vežė mano brolio varpa.

Gerai nuaugęs. Ūgio turėjo cm. Vasarą tėvas pasakydavo, kas kokius tą dieną darbus dirbs. Turėjom 4 karves, oaš labai nenorėjau jų ganyti. Džiaugiaus, kad man, mečiu, jau leido su Boleslovu šienauti. Bet daugiausiai šienaudavom griovius — tėvas gerai išplakdavo dalgius.

Algis Padora

Pievoje ėjo 4 pradalgės iš karto. Aš šienaudavau ir pakraščius. Boleslovas visą laiką rėžė pilna jėga pradalgius. Aš pavydėdavau, kad jis taip šienauja.

Visų švenčių organizatorius šeimoje irgi buvo Boleslovas. Šeimoj buvo įprasta jo klausyt. Mes turėjom 3 dviračius. Kartą dėl dviračio su juo susiginčijau, tai pompa per galvą kirto.

Gegužinėm pamaldom eidavom pas Narkevičių. Ten antram trobos gale buvo stancija - įruoštas altorėlis. Paveikslai, kryžius, daug gėlių. Prie paveikslų uždegdavo žvakutes. Grįždavom per mišką, per krūmus dainuodami.

Prie Kūčių stalo susirinkdavom visi tėvas Povilas, mama Marijona, vyriausias brolis Boleslovas, 2 metais jaunesnis Antanas, už tą 1,5 metų jaunesnis Juozas, už Juozą 1 metais jaunesnė Antanina.

Kamilė 1 metais jaunesnė ,Valė — už Kamilę — 1,5 metais jaunesnė. Dar Pranas, Vladas, Nijolė — visi pametiniai vaikai.

Nijolė buvo gimusi metais, sausio mėnesį. Kūčių stalo balta staltiesė, šienas po ja, vakarienė. Visi puošdavom eglutę. Prie šakų pririšdavom šviečiančio medžio gabaliukus trundys sutrešusio medžio, daugiausiai beržo.

Biblijos teminė rodyklė

Naktį ta eglutė šviesdavo kaip su lemputėm. Knygų brolis turėdavo daug. Ir savo, ir iš draugų atsiveždavo. Be Boleslovo jokie ginčai neapseidavo. Jis visada visiems patardavo. Jeigu buvo gaudymas, brolis sužinodavo valsčiuje ir pranešdavo kaimui.

Naujausi įrašai

Jaunimas pasislėpdavo. Apie gyvulių surašinėjimą jis irgi žinojo, pranešdavo. Apie brolį partizaną Boleslovą slapyvardis Saulius Grįžęs iš gimnazijos jis visada mūsų klausinėdavo, kaip mums sekasi mokytis, išaiškindavo uždavinius. Liepė skaityti istorinius romanus, kad geriau suprastume epochą. Buvo susidraugavęs su Ukmergės vienuolyno vienuoliais Petru ir Antanu.

• Ukmergė: Apie kraštotyros ekspediciją. - „Graži tu mano“
• UAB Pajūrio naujienos
• Algis Padora – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
• Valstieciai kaip is tikruju padidinti nari

Ten vienuolyno inspektuose vienuoliai augino pomidorus, agurkus. Vienuolyno rūsiuose, kur sovietai įrengė kalėjimo kameras, tada buvo vienuolyno dirbtuvės, skalbykla. Vienuoliai darbu save išlaikydavo. Pamaldos vienuolyne buvo gražiau organizuojamos, tad mes su Boleslovu vis eidavom į vienuolyno bažnyčią Ypač gražiai giedodavo vienuolių choras.

Brolis beveik slapta baigė Smetonos gimnaziją, gavo atestatą. Kai rusai pradėjo vyrus šaukti į kariuomenę, Boleslovas ėmė slapstytis. Aš iš Šamballiškių kaimo buvau pasiųstas į Labanosių kaimą atvežti ginklų, nes ten po karo kautynių forsuojant Šventąją daug buvo primėtyta kautynės tarp rusų ir vokiečių — žuvusių buvo daug.

Žmonės tų ginklų buvo prisirinkę ir paslėpę miške po samanomis. Ginklai, sutepti ir apvynioti skudurais. Nuvažiavau pas Pociūnienę. Jos sūnus Albinas perdavė partizanams 2 vokiškus pusautomačius, 5 karabinus, daug šovinių.

Dar ar varpos dydis priklauso nuo ūgio kulkosvaidį. Ginklus sukrovėme į vežimą, užmetėme šienu ir šiaudais — iki drogų varpos pakimba viršaus.

Dar ir kitur gavau ginklų. Privažiavus Meilūnus mane sustabdė girti stribai — gal 8, pareikalavo, kas aš juos nuvežčiau atgal, priešinga kryptim.

Užrašyta — 39 tremtinių pasakojimai, 14 politkalinių kančių istorijos, 7 pokario ir suvarymo į kolchozus aprašymai, 5 pasakojimai apie baudžiavą ir knygnešius. Gautos 71 tremies ir pokario laikmečio įvykių fotografijos.

Arklys buvo geras, tik labai suprakaitavęs, nes vežimas buvo sunkiai pakrautas. Pasakiau, kad buvau pas tetą Siesikuos ir pradėjau ašarotirėkti. Jie suko arklį atgal, o aš vis verkiau. Man tada buvo tik 14 metų, o ūgis mažas, gal tik 1,4 metro.

Algis gimė m.

Tada mano brolio varpa girtas stribas, gal jų vyresnis. Pamatęs, kad aš išsigandęs taip ašaroju, liepė mane palikt ramybėj. Mane paleido ir buvau išgelbėtas nuo baisios nelaimės. Miške mano vežimą pasitiko atsiųstas partizanas. Jis nuvažiavo girios gilumon, o aš nuėjau namo. Po paros arklys su vežimu buvo sugrąžintas — aš vėl atėjau į tą pačią vietą ir linksmai švilpaudamas variau arklį namo — į Labanosių kaimą.

Tada aš jaučiausi esąs didesnis didvyris negu galėjau būti. Nuvežti tuos ginklus buvo Boleslovo paliepimas, tėvai apie tai nieko nežinojo. Girios vyrai visada klausė Boleslovo, juo pasitikėjo ir žmonės. Jis niekada žaliukams neleisdavo žiaurumų vykdyti. Boleslovą po susišaudymo miške apsupo stribai.

Nuorodos kopijavimas

Jis juos prisileido arti ir tik tada susisprogdino granata. Žuvo jis liepos mėnesį Taujėnų miške. Su juo žuvo ir Vaduoklių būrio vadas Kecorius. Brolio lavoną stribai nusivežė.

Miško aikštelėje liko išsimėtę pirštai ir krūtinės ląstos gabalas. Iš Lėno lavonai buvo nuvežti į Taujėnus, ten už mokyklos gulėjo išmesti 2 paras. Apie tai man pasakė dėdė J. Eglinskas iš Paūžuolių kaim.

Naršymo meniu

Vėliau, kai įrenginėjo mokyklos stadioną, buldozeris užkabino žmogaus griaučius. Atsisakė buldozerininkas dirbti, kitas nutiesė stadiono taką virš palaidoto kūno. Apie tai gali žinoti Kecorytė ir mokytoja Dirsytė Kecorytė sakė, kad jos brolio lavoną stribai atkasinėjo po 3 savaičių. Tada nuprausė, fotografavo.

Mat žmonės buvo pašnekėję, kad Kecorius gyvas. Tikrino, ar tai jo lavonas.

Jaunos urologės kasdienybė: pamatę mane vyrai ir raudonuoja, ir susijaudina

Stribas N. Jie iš mūsų atėmė dviratį. Ant tvarto rado radiją su akumuliatoriais. Tėvą plūdo už tą radiją, kam tėvukas neprisipažino, kad slepia tą aparatą. Išsinešė N.