Kas yra ivairiu amziu nario dydis. Apie EP narius - Kas yra ivairiu amziu nario dydis

Laisvalaikio metu per vaiko saviraišką atsiskleidžia jo individualybė, talentai. Svarbiausia formavimosi stadijos funkcija — numatomi būsimi komandos narių vaidmenys. Tada reikia pasirinkti laisvalaikio veiklą taip, kad būtų įmanoma socialiai vertinga asmenybės saviraiškai. Santykiai su visuomene. Jeigu yra peršokama į kurią nors kitą fazę, aplenkiant poilsį, ateityje vaikas gali būti įsitempęs, nervingas, išsekęs ir pavargęs.

Kovoje dėl žuvų išteklių išsaugojimo — dar viena pergalė Planuojant Europos žuvininkystės sektoriaus ateitį kas yra ivairiu amziu nario dydis kartą atsižvelgta į gamtosaugininkų siekį išsaugoti žuvų išteklius — pritarimą balsavimu šią savaitę išreiškė didžioji dauguma Europos Parlamento narių.

Tai leidžia tikėtis, kad ir kitos Europos Sąjungos institucijos atsižvelgs į būtinybę nutraukti žuvų išteklių pereikvojimą ir jau šiais metais bus patvirtinta iš esmės reformuota, žuvų išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą užtikrinanti Bendroji žuvininkystės politika BŽP.

Lietuvos gamtos fondas džiaugiasi, kad Lietuvos europarlamentarai pasinaudojo galimybe iš esmės reformuoti Europos žuvininkystę ir beveik vienbalsiai balsavo už tai, jog pernelyg intensyvus žuvų išteklių naudojimas būtų nutrauktas.

Iš 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente prieš esminį žuvininkystės pertvarkymą balsavo tik 2.

Bendrai Europos Parlamente siūlomą BŽP Pagrindinio reglamento projektą balsavimu parėmė įvairių šalių europarlamentarai, prieš pasisakė Europos žuvų ištekliai yra kritinėje situacijoje dėl pernelyg intensyvios žvejybos — pereikvojama apie du trečdaliai žuvų išteklių. Nesiimant ryžtingų pokyčių rizikuojama, kad išeikvosime žuvų išteklius dar iki šio amžiaus vidurio.

Įrašų naršymas

Vienas kertinių siekių — kad Europos žuvininkystė būtų pagrįsta didžiausio tausios žvejybos laimikio angl. Jei žvejyba Europos vandenyse būtų planuojama remiantis šiuo principu ir pagal jį būtų skirstomos žvejybos kvotos, žuvų ištekliai išliktų stabilūs ir gebėtų lengvai atsikurti.

Dabar jie tiesiog išeikvojami. Labai daug išteklių iššvaistoma ir dėl vadinamosios priegaudos — žuvų, kurias žvejai pagauna netyčia, išmetimo atgal į vandenis.

Žvejai nevertina šių žuvų dėl įvairių priežasčių: mažos vertės rinkoje, netinkamos rūšies ar dydžio ar tiesiog dėl to, kad jos tradiciškai nenaudojamos maistui. Dėl žvejybos metu patirtų traumų šios žuvys dažniausiai neišgyvena net jei grįžta į vandenį. Siūloma uždrausti žvejams netinkamas žuvis išmesti atgal į jūrą ir įpareigoti parvežti jas į krantą, kur iš jų būtų gaminami pašarai gyvūnams.

Daugiausia išteklių tokiu būdu iššvaistoma žvejojant Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Atlante. Kad žuvys galėtų ramiai išneršti, mailius užaugti ir sulaukti brandos, išteklių išsaugojimui svarbiausiose vietose siūloma steigti žuvų išteklių atsikūrimo teritorijas žuvų draustinius.

Pavyzdžiui, Baltijos jūroje tokios teritorijos galėtų būti steigiamos strimėlių nerštavietėse, Greifsvaldo įlankoje prie Riugeno salos, Rygos įlankoje, Stokholmo salyne, Lietuvoje pakrantėje ties Palanga ir Nemirseta ar svarbiose menkių nerštavietėse Gdansko įduboje ir Gotlando įdubos pietinėje dalyje.

Europos Parlamento narių parama — akivaizdi, tačiau ne galutinė pergalė kovoje už Europos žuvų išteklių išsaugojimą.

Lietuvos gamtos fondas tikisi, kad siekį stabdyti pernelyg intensyvų žuvų išteklių naudojimą ES Tarybos balsavimo metu parems ir už žuvininkystę Lietuvoje atsakingos Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovas.

Daugiau informacijos: Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Tel.